Fizinio aktyvumo rekomendacijos suaugusiems ir vaikams

 

 

Fizinis aktyvumas – tai bet kokie kūno judesiai, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai. Kad raumenys galėtų susitraukti ir atlikti tam tikrą darbą, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių organizmo energijos sunaudojimo veiksnių ir todėl yra svarbus organizmo energijos balansui palaikyti. Plačiau apie tai skaitykite čia>>>

Pagal https://smlpc.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Edita Banevičienė

 

2024-03-22

 

GERAI IŠSIMIEGOJĘS ŽMOGUS - SVEIKAS ŽMOGUS

     Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), miegas yra vienas svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios priežasties miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai.

     Kita vertus, šiandieninėje visuomenėje dažnai galime girdėti: „nėra laiko miegoti“, „miegas tik silpniems“, „pamiegosiu, kai numirsiu“. Tačiau, kaip rašo neuromokslininkas ir miego ekspertas MatthewWalkeris, „taip mąstydami mirsite greičiau, nei pablogės Jūsų (trumpesnio) gyvenimo kokybė“. Miego trūkumą mokslininkas prilygina su elastine juosta: tempiama ji galiausiai pasiekia kritinį tašką ir nutrūksta. Visgi šie teiginiai tik patvirtina susirūpinimą keliančius faktus – miego trukmė kritiškai mažėja.Daugiau skaitykite čia>>>

Pagal https://smlpc.lt/ informaciją parengė

visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Edita Banevičienė

2024-02-08

Rinkitės maisto produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“

Ar kada susimąstėte, ar yra lengvesnis būdas apsiperkant pasirinkti sveikus maisto produktus iš visos jų gausybės? „Rakto skylutės“ simbolis skirtas padėti Jums tai padaryti.

Maisto produktų ženklinimo „Rakto skylutės“ simboliu sistema Lietuvoje veikia nuo 2014 m. Taip siekiama paskatinti gyventojus rinktis sveikatai palankesnius maisto produktus. Palyginus su kitais to paties tipo maisto produktais, tie, kurie yra pažymėti „Rakto skylute“, atitinka vieną ar kelis iš šių reikalavimų:

• daugiau maistinių skaidulų;

• mažiau sočiųjų riebalų;

• mažiau transriebalų;

• mažiau druskos;

• mažiau cukraus;

• nėra maisto saldiklių.

„Rakto skylės“ simbolis ant maisto produktų

Iš viso yra 33 maisto produktų grupės, kurios gali naudoti „Rakto skylutės“ simbolį. Kiekvienoje jų išskiriami skirtingi kriterijai (ląsteliena, riebalai, cukrus ir druska). Pavyzdžiui, „Rakto skylute“ pažymėtuose pusryčių dribsniuose bus daugiau skaidulų ir mažiau cukraus nei tuose, kuriuose šis ženklas nėra nurodytas. Mėsos produktuose svarbiausia yra sočiųjų riebalų ir druskos dalis, o duonos, kuri pažymėta „Rakto skylutės“ ženklu, sudėtis turi atitikti skaidulų, riebalų, cukraus ir druskos kriterijus.

Kai kuriose maisto produktų grupėse taip pat yra reikalavimų dėl daržovių, vaisių, uogų ir nesmulkintų grūdų kiekio. Tam tikrų produktų grupėms yra taikomi apribojimai ir jie negali būti ženklinami „Rakto skylutės“ simboliu: tokie produktai yra gazuoti gėrimai su saldikliais, saldainiai ir šokoladas, pyragai ir sausainiai. Į „Rakto skylute“ ženklinamus produktus negalima dėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pavyzdžiui, mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima paturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Taigi, visais atvejais produktas turi tapti palankesnis sveikata

„Rakto skylutė“ skirta visiems

Maistas, paženklintas „Rakto skylute“, yra skirtas visiems žmonėms – suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams, norintiems maitintis sveikiau ir būti geresnės sveikatos.

Deja, iki šiol Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų racionas jau daugelį metų yra skurdus, nesubalansuotas ir nepalankus sveikatai – suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių, druskos ir per mažai daržovių. Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-ojo tipo cukrinį diabetą. Vien širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių, ir pagal šiuos rodiklius Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Anot Amerikos koledžo kardiologijos fondo mokslininkų, kraujotakos sistemos ligų bei vėžinių susirgimų atsiradimui, kaip ir, beje, gijimo procesui, mūsų mityba turi labai didelę įtaką. Daugybė publikuotų mokslinių tyrimų įrodo tą patį – dažniausios kraujotakos sistemos ligų bei cukrinio diabeto priežastys yra nulemtos netinkamos mitybos: antsvoris, nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija, gliukozės koncentracija kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Apskaičiuota, kad iš visų žmogaus sveikatą lemiančių veiksnių, gyvensena, kurią galime pasirinkti ir koreguoti, yra svarbiausia ir turi stipriausią įtaką mūsų sveikatai ir bendrai savijautai.

Gyvensena – tai mūsų pasirinkimai, elgesio bei reakcijų modeliai. Bene lengviausia yra pasirinkti tai, ką dedame į savo lėkštę, ir efektyviai koreguoti savo sveikatą. Žinoma, šis žingsnis prasideda nuo dviejų esminių dalykų: mūsų vidinio sprendimo, motyvacijos ir nuo maisto prekių pasirinkimo, kai iš gausybės maisto produktų tenka atsirinkti tai, kas Jums tinka labiausiai.

Sveikatos specialistai dalijasi informacija apie „Rakto skylutės“ simbolį, padėsiantį lengviau išsirinkti tuos maisto produktus, kurie prisidės prie Jūsų sveikos mitybos plano.

„Rakto skylutė“ įvairovei ir balansui

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tokį racioną, kuriame dominuotų:

• daržovės;

• vaisiai ir uogos;

• viso grūdo produktai;

• žuvis.

Šių produktų reikėtų vartoti kiek įmanoma mažiau:

• perdirbta mėsa;

• raudona mėsa;

• druska;

• cukrus.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį įvardija sveikatos specialistai, norint gauti pakankamai maistinių medžiagų ir nebadauti, yra energijos pusiausvyra. Kiekvienas gali susidaryti sau tinkantį sveikatai palankų, įvairialypį mitybos planą, o „Rakto skylutės“ ženklas gali būti puikus pagalbininkas ieškant sveikesnių produktų.

Kur rasti „Rakto skylutės“ simbolį?

Visos maisto prekių parduotuvės Lietuvoje parduoda produktus su „Rakto skylutės“ simboliu, matomu ant pakuočių. Šį ženklą galite rasti nefasuotų duonos, mėsos ir sūrio produktų skyriuose, taip pat turgavietėse, maisto krautuvėlėse ar degalinėse. Šviežios žuvys, vaisiai, uogos, daržovės ir bulvės yra natūralūs „Rakto skylutės“ produktai, todėl jie nėra paženklinti.

„Rakto skylutės“ ženklinimo taisyklės

„Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekės ženklas, kurį Švedijos nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija aktyviai ragina šalis naudoti šį simboli, kadangi jo naudojimo kriterijai leidžia objektyviai atrinkti iš visos gausos maisto produktų visus, kurie yra sveiktai palankūs, ir prisideda prie jos išsaugojimo.

Nuo 2014 m. maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ patvirtintus kriterijus (2017 m. redakcija) atitinkančius produktus, gali savanoriškai ir nemokamai juos ženklinti šiuo simboliu. Patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, kurie yra tokie patys visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolę, kaip ir bet kokios kitos informacijos, skelbiamos  maisto produktų etiketėse, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo 7 straipsnio bei kitų ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. 

• Pirkdami maistą rinkitės produktus, pažymėtus simboliu ,,Rakto skylutė“.

• Šiuo simboliu žymimi produktai, kuriuose, palyginti su kitais tos pačios grupės maisto

produktais, yra mažiau druskos, cukraus ir riebalų, o grūdiniuose produktuose – daugiau

maistinių skaidulų.

• „Rakto skylutės“ simboliu paženklintuose maisto produktuose nėra saldiklių.

Naudinga abiem pusėms

Sveikatos  specialistai pažymi, kad „Rakto skylutės“ simbolio kriterijus atitinkanti maisto produktų sudėtis gamintojui gali būti naudinga šiais aspektais:

• didesnė paklausa;

• padeda pritraukti naujų vartotojų;

• produktas labiau matomas tarp kitų tos pačios rūšies maisto produktų;

• geresnės eksporto galimybes, ypač į Skandinavijos šalis;

• paženklinti produktai įtraukiami į Lietuvoje notifikuotų maisto produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ kriterijus, sąrašą, skelbiamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.

Vartotojui „Rakto skylutės“ simbolis padeda lengviau išsirinkti sveiktai palankesnius maisto produktus iš kitų tos pačios grupės maisto produktų ir užtikrinti sveikatai palankesnę mitybą ir išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų, nutukimo, 2-jo tipo cukrinio diabeto.

 

Pagal  http://smlpc.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Edita Banevičienė

PRIEŠPIEČIŲ  DĖŽUTĖ

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Sveika ir tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Tuo tarpu netinkama mityba gali būti antsvorio ir nutukimo priežastis bei nulemti įvairių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, vėžio ir pan. atsiradimą. Kad mityba būtų sveikatai palanki rekomenduojame vadovautis sveikos mitybos patarimais.

 

Pagal https://sveikatos-biuras.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Edita Banevičienė

2023-01-31

PASAULINĖ RANKŲ PLOVIMO DIENA – SPALIO 15 D.

Pirmoji pasaulinė rankų plovimo diena buvo paminėta 2008 m. Pažymint šią dieną siekiama informuoti visuomenę ir suvokti rankų plovimo su muilu svarbą, kaip veiksmingą ir prieinamą būdą sumažinti ligų plitimą. Spalio 15-oji – Pasaulinė rankų plovimo diena, todėl svarbu ne tik minėti šią dieną, bet pabrėžti jos svarbą ir atsiminti, kad per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų, net 8 iš dešimties ligų būtų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik žarnyno infekcijomis, tačiau ir kvėpavimo takų ligomis. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.

Prieš COVID-19 pandemiją rankų higienos svarba nebuvo tokia aktuali ir nesusimąstėme apie jos svarbą padedant užkirsti kelią ligų plitimui. Tačiau pasaulinė pandemija iš tiesų parodė rankų higienos svarbą, o tai reiškia, kad ši diena dabar turi papildomą reikšmę, nors ji minima jau nuo 2008 m.

Mikrobinę odos florą sudaro pastovūs (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai) mikroorganizmai. Pastovūs mikroorganizmai (plazmos nekoaguliuojantys stafilokokai, difteroidai) gyvena ant odos paviršiaus, gilesniuose odos sluoksniuose, riebalų liaukose, plaukų maišeliuose, ant jos išlieka ir dauginasi. Jie mūsų organizmui nekenkia, o kaip tik yra reikalingi, tai apsauginė organizmo flora. Pastovūs mikroorganizmai gali skirtis priklausomai nuo lyties, amžiaus ir rasės. Jų virulentiškumas (užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų patogeniškumo laipsnis) yra labai nedidelis, todėl mums nepavojingi. Laikiną odos mikrobinę florą (patogeninės bakterijos, virusai, grybeliai ir kt.) sudaro ant rankų patekęs užkratas, kuris išgyvena tik tam tikrą laiką, nes nesidaugina ant odos.

Laikiniesiems mikroorganizmas būdingas didelis virulentiškumas, todėl jie itin mums pavojingi. Įprastinis rankų plovimas muilu ir vandeniu pašalina daugelį laikinų mikroorganizmų. Alkoholinis rankų antiseptikas efektyviau užmuša ir pašalina laikinus mikroorganizmus, todėl jei rankos nėra vizualiai užterštos, pirmenybę teikti higieninei rankų antiseptikai.

Nors kartais net nepagalvojame, bet daugiausiai mikroorganizmų slepiasi po rankų papuošalais, žiedais, apyrankėmis, laikrodžiais, nagais, odos nelygumuose, įtrūkimuose, todėl norint, kad rankos būtų švarios ir netaptų ligų pernešėjomis, todėl plaunant jas reikia atkreipti ir į tokius paprastus kasdienius dalykus. Be to, netinkamai plaunant rankas, ar nesilaikant higienos mikroorganizmai yra perduodami ar paliekami ant kitų paviršių – sveikinantis ir spaudžiant rankas, naudojantis bendrais daiktais, kaip tušinukai, kompiuterių klaviatūra, durų rankenos, pirkinių krepšeliai, klozeto dangtis ar bakelio nuleidimo mechanizmas, durų skambutis, šviesos jungtukas ir pan. Labai svarbu saugoti save ir kitus, visi šie mikroorganizmai patekę į mūsų organizmą gali sukelti įvairias ligas ir skaudžias pasekmes, todėl saugokime save ir vieni kitus.

Kiekvienas turi žinoti, kodėl būtina ir kaip tinkamai plauti rankas. Rankų plovimas užkerta kelią ligoms plisti. Ypač svarbu plauti rankas ligų epidemijų metu: žiemą, kai plinta gripas; vasarą, kai padaugėja žarnyno infekcijų.

Rankų plovimas su muilu pašalina mikrobus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:

   • žmonės nejausdami dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikrobai gali lengvai patekti į organizmą,

   • mikrobai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui; tokiu būdu mikrobai gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti ligas,

 

   • mikrobai nuo neplautų rankų gali patekti ant kitų objektų – stalviršio, durų rankenų, žaislų ir kt. ir taip lengvai išplisti.

Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų:

• Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų.

• Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams.

• Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas.

• Ant mobiliųjų telefonų gyvena 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.

 

• Dauguma žmonių rankų plovimui skiria apie 5 sekundes.

Kada reikia plauti rankas:

• visada, kai jos nešvarios;

• prieš valgant;

• pasinaudojus tualetu;

• prieš ir po maisto gaminimo;

• po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;

• prieš vaiko maitinimą;

• pakeitus vystyklus;

• grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;

• pasinaudojus visuomeniniu transportu;

• pabuvus viešose vietose;

• pabendravus su sergančiu žmogumi;

• po nosies valymo, čiaudėjimo, kosėjimo;

 

• pažaidus su gyvūnais.

Kaip taisyklingai plautis rankas?

Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. 20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.

Kruopščiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę. Nepamirškite savo dominuojančios rankos. Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

Tinkamiausias – vėsus vanduo. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

Kokias rankų higienos priemones rinktis?

Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga.  Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip  nusausinate rankas. Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.

Padeda rankų plovimo priminimo ženklai

Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

 

 

Straipsnis parengtas pagal http://www.ulac.lt/ ir http://smlpc.lt/ informaciją, parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Edita Banevičienė

2022-10-06

TAISYKLINGA KŪNO LAIKYSENA

Mūsų kūno laikyseną sąlygoja daug įvairių išorinių ir vidinių veiksnių. Vienus jų, susijusius su genetika, ligomis ar traumomis, koreguoti ir kontroliuoti yra sunku, o kitus, priklausančius nuo mūsų aplinkos ir mūsų elgesio, kontroliuoti galima ir būtina.

Kūno laikysena glaudžiai susijusi su stuburo būkle. Netaisyklinga stuburo padėtis paveikia vaiko fizinį vystymąsi bei tampa daugelio ligų priežastimi. Dėl netaisyklingos kūno laikysenos pasikeičia vidaus organų padėtis, pablogėja širdies, virškinamojo trakto darbas, greičiau pavargstama, atsiranda nugaros skausmas, gali prasidėti galvos skausmai.

Tarp daugybės veiksnių, galinčių turėti įtakos netaisyklingos laikysenos atsiradimui, ypatingą reikšmę užima gyvenimo būdo ypatumai. Tad į ką turėtume atkreipti dėmesį?

Baldai turi būti naudojami pagal paskirtį. Kad ir kaip atrodytų patogu lovoje užkandžiauti ar joje susirangius naršyti kompiuteryje bei ruošti namų darbus, lova skirta – miegui. Atminkite, kad ilgą laiką stuburui esant netaisyklingoje padėtyje, tam tikroms jo dalims tenka didesnis nei įprasta fizinis krūvis, taip pat kenčia raumenys: vieni tampa silpnesni nei kiti.

Mokymosi erdvės baldai – pagal ūgį. Jei baldai per žemi arba per aukšti Jūsų vaiko ūgiui, jis priverstas sėdėti netaisyklingai, persikreipus. Stalas turi būti 2–3 cm aukštesnis nei sėdint nuleistos rankos alkūnės, kad alkūnės galėtų atsiremti į stalą, nuimant apkrovą nuo stuburo. Neleiskite vaikui sėdėti pasikišus koją po savimi! Sėdint kojas per klubus ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Jeigu kojos nesiekia grindų, galima padėti suoliuką. Kėdė turi stovėti tokiu atstumu nuo stalo, kad nereikėtų visu kūnu lenktis į priekį ir krūtine gultis ant stalo. Ji turi būti su atlošu, kad pavargus būtų galima atsiremti.

Kūno laikysena stovint. Dažnai įprantama stovėti perkėlus kūno svorį ant vienos kojos. Tuomet visas kūnas persikreipia, pečiai atsiduria nevienodame aukštyje. Tai lemia, kad vienos pusės kūno raumenys sutrumpėja, sutankėja, o kitos – išsitempia ir silpnėja. Dėl tokio asimetriškumo stuburas praranda taisyklingą padėtį. Atkreipkite dėmesį ir į vaiko eiseną. Jei jis turi įprotį vaikščioti nuleidus galvą ar sulenkus nugarą, liepkite keisti laikyseną.

Skatinkite vaiką daugiau judėti. Ilgą laiką nekeičiant kūno padėties, raumenys, laikantys nugarą, pavargsta, atsipalaiduoja, tada sudrimbama, susikūprinama, sulinksta nugara. Tad laikas nuo laiko reikia keisti padėtį: pasėdėjus pajudėti, pasimankštinti. Pasiūlykite kiek ūgtelėjusiems vaikams, mėgstantiems žaisti kompiuterinius žaidimus: pereinant į naują lygį ar pasibaigus gyvybėms, galima padaryti 5 atsispaudimus arba kitą mėgstamą fizinį pratimą.

Kuprinė yra neatsiejamas kiekvieno mokinio atributas. Pradinuko kuprinėje galima rasti visko: vadovėlių, pasakų knygučių, sąsiuvinių, pieštukų, akvarelės, žaislų ir kitų „būtinų” priemonių. O kur dar maišas su sportine apranga? Netaisyklingas kuprinės nešimas ir per didelis kuprinės svoris turi įtakos formuojantis netaisyklingai laikysenai. 

PATARIMAI, KAIP PARINKTI VAIKUI TINKAMĄ KUPRINĘ

Kuprinės svoris. Kuo lengvesnė kuprinė, tuo geriau. Čia labai svarbus kuprinės kokybės ir svorio santykis. Pagal higienos normos reikalavimus, tuščios pradinuko mokyklinės kuprinės svoris turi būti iki 700 g, vyresnių klasių mokinio kuprinė gali sverti iki 1 kg. Tačiau ortopedai sutaria, kad geriau šiek tiek sunkesnė ir ortopedinė kuprinė nei netinkama vaikui. Daugelio šalių gydytojų nuomone, optimaliausias viso nešulio svoris vaikams yra ne daugiau kaip 10 proc. jų kūno svorio. Kasdieninis sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės nešiojimas gali tapti nugaros skausmų, rankų tirpimo bei kitų sutrikimų priežastimi.

Platūs kuprinės diržai. Patogiausi yra 3,5–4 cm pločio kuprinės diržai, paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl neužspaudžiamas trapecinis raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai. Diržai būtinai turi būti reguliuojami, kad vaikas pats galėtų užsidėti kuprinę ant pečių, pernelyg daug neužlauždamas rankų. Be to, priklausomai nuo metų laiko ir nešiojamo drabužio, diržų ilgį reikėtų sureguliuoti: užsivilkus paltą ar striukę juos pailginti, o nusivilkus – sutrumpinti. Pamokykite savo vaiką užsidėjus kuprinę susireguliuoti diržus taip, kad kuprinė tampriai priglustų prie nugaros, bet nespaustų. Kitaip nešulys smuks žemyn, maskatuos žemiau juosmens ir privers vaiką palinkti į priekį ar kūprintis.

Minkšta ar pakietinta? Geriau, jei kuprinė turi vidinį karkasą, išlaiko savo formą ir nesudrimba kaip maišas. Tokioje kuprinėje kieti knygų kampai nespaus nugaros, be to, ilgiau nesusilamdys knygos minkštais viršeliais ir sąsiuviniai.

Paprasta ar su „anatomine“ nugarėle? Anatominė/ortopedinė kuprinės nugarėlė, sudaryta iš keleto paminkštintų pagalvėlių, atitinkančių fiziologinius nugaros linkius, tvirtai priglunda prie vaiko nugaros. Todėl svoris pasiskirto daug tolygiau, be to, tokia nugarėlė neleidžia vaikui kūprintis.

Kuprinės dydis. Nepirkite kuprinės „išaugimui“. Kuprinės viršus neturėtų būti aukščiau vaiko pačių linijos, o apačia – žemiau juosmens. Kitaip nešant sunkią kuprinę vaikui bus sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, bandydamas išvengti krūvio, tenkančio juosmens sričiai, jis links į priekį arba pritrauks smakrą prie krūtinės, kad nebrūžintų pakaušio į kuprinės viršų.

Keli vidiniai skyriai. Būtų geriau, jei kuprinė būtų suskirstyta į kelis skyrius sunkesniems ir lengvesniems daiktams. Kad teisingai paskirstytumėte svorį, sunkesnes knygas geriau krauti arčiau nugaros, įvairias smulkmenas patogu sudėti į kišenėles. Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę.

Kuprinės audinys. Idealiausia, kai kuprinė pagaminta iš tampraus, sintetinio ir lengvai skalbiamo audinio.

Nepamirškite atšvaitų. Šaltuoju metų laikotarpiu vaikai dažnai į mokyklą ir iš jos eis tamsiuoju paros metu, todėl atšvaitai turėtų būti ant abiejų kuprinės šonų ir priekio. Kuo jų daugiau ir ryškesnių, tuo jūsų vaikas bus saugesnis.

Populiarėja kuprinės su ratukais. Tai nebloga išeitis, jei reikia neštis dar ir papildomas priemones popamokinei veiklai. Tačiau rinkdamiesi pastarąsias atkreipkite dėmesį, kiek mokykloje yra laiptų, nes kuprinę vis tiek reikės neštis. Taip pat ir pasnigus bus sunkiau.

Taisyklinga laikysena, kaip ir visi mūsų įgūdžiai, įpročiai nėra įgimta, ji formuojasi visą gyvenimą. Reikia tausoti sveikatą ir puoselėti sveikatai palankius įpročius. Tam reikia pastangų bei vidinio nusiteikimo! Tačiau išmokus jausti, ar kūno padėtis yra taisyklinga ir kontroliuoti ją, bus galima džiaugtis tiesiu stuburu ir gražia eisena.

Pagal  http://smlpc.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Edita Banevičienė